Savilaida.lt

PAIEŠKA:
Kaip ieškoti: a) tiksli paieška - su kabutėmis, pvz. "žodis ar tiksli frazė" neras žodis tiksli frazė, o "ūkis" ras tik ūkis, bet ne kolūkis;
b) ieškant bet kurio iš kelių žodžių ir žodžio dalyje - be kabučių, pvz. žodis ar tiksli frazė, ras tekstą žodis tiksli frazė ar žodis frazė, paieška žod tiksl fraz ras žodyno tikslinė, o paieška ūkis ras ir kolūkis.

Vertingos nuorodos


www.memo.ru/history/diss/chr/index.htm
Pilni Rusijos disidentų 1968–1982 m. leisto bene garsiausio periodinio savilaidos leidinio – „Einamųjų įvykių kronikos“ (Хроника текущих событий) – tekstai. Rusiškosios „Kronikos“ leidėjai palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos pasipriešinimo judėjimu, todėl leidinyje dažnai buvo skelbiama informacija iš lietuviškos savilaidos. Svetainėje publikuoti visi „Kronikos“ numeriai, netgi ir paskutinysis, 65-asis, numeris, kuris buvo parengtas 1983 m., tačiau dienos šviesos taip ir neišvydo. Svetainės kūrėjai – judėjimas „Memorialas“, kurio tikslas yra sovietinių represijų ir pasipriešinimo istorijos tyrinėjimas, žmogaus teisių gynimas ir švietėjiška veikla Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Gruzijoje bei Ukrainoje.

www.memo.ru/history/diss/books/ALEXEEWA/index.htm 
Garsusis rusų disidentės Liudmilos Aleksejevos veiklas „Disidentų istorija Sovietų Sąjungoje. Naujasis periodas“ (История инакомыслия в СССР. Новейший период) (1983). Autorė aktyviai dalyvavo Rusijos žmogaus teisių judėjime, priklausė Maskvos Helsinkio grupei, palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos pasipriešinimo dalyviais. 1977 m. emigravo į JAV, kur pradėjo rengti šią knygą. Rašydama ją, L. Aleksejeva rėmėsi savo patirtimi, Vakarus pasiekusia savilaida, informaciją taip pat rinko iš emigravusių disidentų, tarp jų – ir Tomo Venclovos. Vienas knygos skyrius (pavadintas „Lietuvos nacionalinis – religinis judėjimas“) skirtas Lietuvos pasipriešinimo judėjimui. Knygoje daug dėmesio skiriama savilaidai. 1992 m. veikalas rusų kalba išleistas ir Vilniuje.

www.solzhenitsyn.ru
Oficiali rusų disidento, Nobelio literatūros premijos laureato Aleksandro Solženicyno (1918–2008 m.) kūrybai skirta svetainė. Svetainė pradėjo veikti 2008 m. gruodžio 11 d. , minint rašytojo 90-ąsias gimimo metines. Svetainę pristačiusi rašytojo žmona nurodė, kad joje sieks paskelbti visus, taip pat ir dar niekur neskelbtus, A. Solženicyno kūrinius. Tinklapyje taip pat patalpinti nuotraukų rinkiniai, daug kitos vertingos medžiagos. 8-ajame dešimtmetyje A. Solženicynas buvo populiariausias rusų savilaidos autorius Lietuvoje, čia jo kūriniai buvo ne tik slapta dauginami rusų kalba, bet ir verčiami į lietuvių kalbą. Antai Lietuvos savilaidoje plito net keletas garsiausio jo kūrino, trijų tomų „Gulago salyno“ vertimų į lietuvių kalbą. 

http://psi.ece.jhu.edu/~kaplan/IRUSS/BUK/GBARC/buk.html
Rusų disidento Vladimiro Bukovskio sudarytas „Sovietų archyvas“. Svetainėje paskelbtos unikalios Sovietų Sąjungos Komunistų partijos dokumentų faksimilės. Dokumentų kopijas V. Bukovskis padarė slapta Rusijos archyvuose 1992 m., kada jis buvo pakviestas liudyti teisme, sprendusiame, ar Komunistų partijos veikla Rusijoje yra teisėta. Jam buvo leista trumpam susipažinti su SSKP dokumentais, kad galėtų geriau pasiruošti liudijimui, būtent tada jis slapta, su mažu rankiniu skeneriu padarė šias kopijas. Tai – unikali galimybė susipažinti su vertingais istoriniais dokumentais, nes Rusijoje saugomi aukščiausios sovietų valdžios archyvai yra neprieinami net ir istorikams. Viena „Sovietų archyvo“ dalis skirta disidentų persekiojimams, joje yra nemažai informacijos apie savilaidą (itin vertingi KGB pranešimai Centro komitetui). 

www.yale.edu/annals/sakharov/index.htm
Puiki 2005 m. Jeilio universitete (JAV) išleistos knygos „KGB byla prieš A. Sacharovą“ skaitmeninė versija. Svetainėje pateikti 204 dokumentai iš KGB ir Komunistų partijos archyvų. Dokumentai skelbiami tiek originalo kalba, tiek išversti į anglų kalba. Be to, svetainėje galima peržiūrėti ir dokumentų faksimiles. Visa medžiaga buvo surinkta B. Jelcino prezidentavimo metais ir saugoma A. Sacharovo archyve. Dokumentai liudija, kaip KGB sekė rusų disidentą Andrejų Sacharovą nuo 1968 m. iki pat jo mirties 1989 m. Juose taip pat galima rasti informacijos apie savilaidą.

http://antology.igrunov.ru
Internete paskelbta trijų tomų rinkinio „Savilaidos antlologija“ (Антология самиздата. Неподцензурная литература в СССР (50-80-е годы)) medžiaga. Į 2005 m. Maskvoje  išleistą antologiją buvo įtraukti žymiausi įvairių žanrų ir ideologijų tekstai, rusų kalba plitę savilaidoje. Svetainėje skelbiami ne tik kūriniai ar jų ištraukos, bet pateikiamos ir Rusijos savilaidos autorių biografijos, jų liudijimai apie šį reiškinį. Galima parsisiųsti pilną knygos versiją elektroniniu formatu. Antologiją išleido Tarptautinis humanitarinių – politinių tyrimų institutas Maskvoje. 

www.vehi.net/samizdat/index.html
Rusų religinės – filosofinės bei meninės literatūros e-bibliotekos „Viechi“ (ВЕХИ) skyrelis, skirtas savilaidoje plitusiems kūriniams. Nors čia paskelbtų kūrinių sąrašas nedidelis, tačiau dėmesio tikrai yra vertas rusų disidentų Andrejaus Amalriko tekstas „Ar išsilaikys Sovietų Sąjunga iki 1984” (1969), Vladimiro Albrechto „Kaip liudyti per tardymą“ (1972), Vladimiro Bukovskio atsiminimų knyga „Ir sugrįžta vėjas...“ (1978) bei disidentų publikacijų rinkinys „Iš gilumų“ (1974).

http://static.newsru.com/audio/video_karamurza/WM320_FREEDOM01.asf   (I dalis)
http://static.newsru.com/audio/video_karamurza/WM320_FREEDOM02.asf    (II dalis)
http://static.newsru.com/audio/video_karamurza/WM320_FREEDOM03.asf    (III dalis)
http://static.newsru.com/audio/video_karamurza/WM320_FREEDOM04.asf    (IV dalis)
Pirmasis Rusijoje sukurtas dokumentinis filmas apie disidentinį judėjimą Sovietų Sąjungoje „Jie pasirinko laisvę“ (Они выбрали свободу). 90 minučių trukmės 4-ių dalių filmą 2005 m. sukūrė  televizijos kanalas RTVI/Эхо-ТВ, autorius – Vladimiras Kara–Murza jaunesnysis. Pagrindinis dėmesys filme skiriamas disidentų pasakojimams, jame kalbama ir apie savilaidos atsiradimą bei spartų vystymąsi.

2008-2024 Perskaitęs duok kitam!

Projektą iš dalies finansavo:

Programavimas: SEO